Bet kurio atskiro šaltinio santykinė svarba priklauso nuo to, kiek konkretaus teršalo jis išmeta, kiek pavojingi yra šie išmetamieji teršalai, nuo gyventojų atstumo iki išmetamųjų teršalų šaltinio ir nuo vėdinimo sistemos (t. y. bendrosios ar vietinės) gebėjimo pašalinti teršalą. Kai kuriais atvejais svarbūs tokie veiksniai kaip šaltinio amžius ir priežiūros istorija.
Patalpų oro taršos šaltiniai gali būti šie:
Statybos vieta arba vieta:Pastato vieta gali turėti įtakos patalpų teršalams. Greitkeliai arba judrios magistralės gali būti kietųjų dalelių ir kitų teršalų šaltiniai netoliese esančiuose pastatuose. Pastatai, pastatyti žemėje, kurioje anksčiau buvo pramoniniai objektai arba kur yra aukštas gruntinio vandens lygis, gali sukelti vandens ar cheminių teršalų išplovimą į pastatą.
Pastato projektavimas: Projektavimo ir statybos trūkumai gali prisidėti prie patalpų oro taršos. Prasti pamatai, stogai, fasadai, langų ir durų angos gali leisti patekti teršalams ar vandeniui. Lauko oro įleidimo angos, esančios šalia šaltinių, iš kurių teršalai patenka atgal į pastatą (pvz., tuščiąja eiga dirbantys automobiliai, degimo produktai, atliekų konteineriai ir kt.), arba iš kurių pastato išmetamosios dujos grįžta į pastatą, gali būti nuolatinis teršalų šaltinis. Pastatams, kuriuose gyvena keli nuomininkai, gali reikėti atlikti vertinimą, siekiant užtikrinti, kad vieno nuomininko išmetamieji teršalai neigiamai nepaveiktų kito nuomininko.
Pastatų sistemų projektavimas ir priežiūra: Kai dėl kokių nors priežasčių ŠVOK sistema neveikia tinkamai, pastate dažnai susidaro neigiamas slėgis. Tokiais atvejais gali prasiskverbti lauko teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, transporto priemonių išmetamosios dujos, drėgnas oras, automobilių stovėjimo garažo teršalai ir kt.
Be to, pertvarkant ar renovuojant patalpas, ŠVOK sistema gali būti neatnaujinta, kad atitiktų pokyčius. Pavyzdžiui, vienas pastato aukštas, kuriame buvo įrengtos kompiuterinės paslaugos, gali būti renovuotas ir pritaikytas biurams. ŠVOK sistemą reikėtų modifikuoti atsižvelgiant į biuro darbuotojų užimtumą (t. y. pakeisti temperatūrą, santykinę drėgmę ir oro srautą).
Renovacijos darbai: Atliekant dažymo ir kitus renovacijos darbus, dulkės ar kiti statybinių medžiagų šalutiniai produktai yra teršalų šaltiniai, kurie gali cirkuliuoti pastate. Rekomenduojama izoliuoti pastatą barjerais ir sustiprinti vėdinimą, kad teršalai būtų atskiesti ir pašalinti.
Vietinė ištraukiamoji ventiliacija: Virtuvės, laboratorijos, remonto dirbtuvės, automobilių stovėjimo aikštelės, grožio ir nagų salonai, tualetai, šiukšlių surinkimo kambariai, nešvarių skalbyklos, persirengimo kambariai, kopijavimo kambariai ir kitos specializuotos patalpos gali būti teršalų šaltiniai, jei jose nėra tinkamos vietinės ištraukiamosios ventiliacijos.
Statybinės medžiagos: Trikdanti šilumos izoliacija ar purškiama akustinė medžiaga, arba šlapi ar drėgni konstrukciniai paviršiai (pvz., sienos, lubos) arba nekonstrukciniai paviršiai (pvz., kilimai, žaliuzės) gali prisidėti prie patalpų oro taršos.
Pastato baldai: Iš tam tikrų presuotos medienos gaminių pagamintos spintelės ar baldai gali į patalpų orą išskirti teršalus.
Pastato priežiūra: Darbuotojai, dirbantys pesticidų, valymo priemonių ar asmens higienos priemonių naudojimo vietose, gali būti veikiami teršalų. Išvalytų kilimų džiovinimas be aktyvaus vėdinimo gali paskatinti mikrobų augimą.
Gyventojų veikla:Pastatų gyventojai gali būti patalpų oro teršalų šaltinis; tokie teršalai yra kvepalai ar odekolonai.
Įrašo laikas: 2022 m. liepos 4 d.